Praėjus vos keletą mėnesių po Gusto gimimo, tėtis nuolatos kartodavo, kaip laukia jų laiko drauge. Kuomet galės statyti LEGO namus, garažus ir transformerius. Žinoma, aš galvojau jog iki tos dienos dar daugybę laiko. Bet jau kuris laikas mūsų namuose, tėčio ir sūnaus laikas, būtent ir yra statyti LEGO miestus.

Iš pradžių Gustui kaladėlės buvo geras įrankis dantimis pasikasyti, vėliau žaidimą suprato, kiek kitaip nei mes norėjome. Tėtis stato- Gustas griauna. Na o dabar, jau drauge po truputį mokinasi statyti, dėlioti ir leisti laiką drauge. Kuomet net ir mama akiratyje nėra būtina.

Labiausiai Gustui patinka mašinos ir namai. Kadangi pastatyti namą, jau turbūt nuo mažumės berniuko tikslas :)

Taigi, dabar kai aš noriu laiko sau, tėtis ir sūnus leidžiasi į kūrybą ir gamina įvairiausius statinius, miestus ir savo istoriją. Taip ne tik drauge leidžia laiką, bet ir kuria tarpusavio ryšį. Šis žaidimas yra tik jų reikalas. Ir panašu jog Gustas jau supranta, kad man čia ne vieta ir aš tokių meno kūrinių jam nesurinksiu.

Tad LEGO DUPLO kaladėlės dabar užima daug laiko Gusto kasdienybėje. O rinkinių namie turime ne viena ir ne du. Juos galima jungti tarpusavyje. Todėl galime leisti mažyliui atskleisti savo kūrybiškumą ir statyti net pačius keisčiausius ir gal net neegzistuojančius statinius realiame gyvenime. Bet ar žaidimuose yra taisyklės? Šitaip lavinama ne tik vaizduotė, bet ir pirščiukai. Mano mažasis princas dažnai mėgsta keisti užsiėmimus ir susikoncetruoti sugeba dešimčiai minučių, tačiau statant lego jis pradingsta mažiausiai pusvalandžiui. Manau, tai puikus būdas mokintis koncentruoti dėmesį ir susitelkti į vieną veiklą. Tai vienintelis žaidimas, kurį turi pabaigti iki galo.

O beto galime mokytis ir pažinti pasaulį. Visos rinkinyje esančios detalės atrodo labai tikroviškos, tad mokomės įvardinti daiktus. O šis namelis yra su visais būtinais priedais. Kaip vonia be kriauklės? Ar namas be langų ir durų?

Taigi, leidžiamės į kūrybingumo ir pažinimo kelionę, o man tenka pripažinti jog ir tėtis darosi mažyliui toks pats svarbus, kaip ir mama <3 Jų ryšys- magiškas.

Jau artėjant pirmajam Gusto gimtadieniui, pildydama dovanų sąrašą norėjau įtraukti "namines" supynes. Bet vis padvejodama- išbraukiau. Maniau dar mažas, dar nesupras ir nemokės džiaugtis. Turbūt, suklydau. Nors nuo pirmojo gimtadienio praėjo tik pusmetis, tačiau pagaliau nusprendžiau jog supynės mums reikalingos, o mažojo princo emocijos paliko įspūdį ilgam. 

Interneto platybėse ieškojau, kokios tiktų prie būsimo mažylio kambario. Norėjosi jog būtų ne tik praktiškos, bet ir gražiai atrodytų, juk visgi kabinsime ir namuose. Ir vos tik parašiau CrazyKids  net dar negavusi prekės supratau jog laukia kažkas wow. Nes pasiūlymas pagaminti pagalvėlę su minkštomis ausytėmis, kuriomis Gustas galės apsigaubti šaltais vakarais supdamasis, kažkas tikrai naujo ir nematyto. Todėl net nedvejodama sutikau ir su nekantrumu laukiau šio meno kūrinio. Ir drąsiai vadinu taip, nes tikrai fantazijos netrūksta, o viskas išpildyta su didžiausia meile. 

Vos tik gavau supynes, pasikabinome tą pačią dieną. Vis svarsčiau tai kaip mano mažasis džentelmenas reaguos. Ar nebijos? Ar jam patiks? Ir į visus klausimus dabar atsakau užtikrintai ir su dideliu džiaugsmu- TAI VIENAS GERIAUSIŲ DAIKTŲ VAIKAMS. Jau vien todėl- patys matote kokias nepakartojamas emocijas sukelia vaikui. Šypsojosi, kvatojo, džiaugėsi ir įvertino. O kol dabar galime džiaugtis gražiais orais, suptis lauke dar smagiau. Kai orai atvės- nešimės kabinti vidun. Papildys vaikišką interjerą kambaryje. Supynes ne tik smagios, bet ir puošnios. Abu su Gustu negalime atsidžiaugti. Viskas taip, kaip ir įsivaizdavau. Stilingos, mielos bei kokybiškos!

Dabartinė, viena iš didžiausių problemų, kuri mane šiek tiek erzina- visur išsimėtę Gusto žaislai. Turbūt, taip ir bus iki kol pakankamai užaugs ir gebės viską padėti į savo vietas. Jau ir dabar po truputį šito mokomės, bet tiesa pasakius, manau, dar nelabai supranta arba nelabai nori suprasti, ką reiškia " padėk daiktą į vietą" :) 

Na bet dabar noriu su Jumis pasidalinti ne apie auklėjimus ir tvarkymą, o apie tai, kaip gražiai sudėlioti žaislus į vietas, bent tam kartui, kol mažasis griovėjas miega. 

Norėtųsi visada gražaus ir tvarkingo vaiko kampelio, tačiau suprantu jog kol kas jis džiaugiasi vaikystę ir dar yra mažiukas. Tačiau vistiek norėsi to gražaus vaizdo, bent jau ryte ir vakare. Vienas iš svarbiausių dalykų namuose, man ir yra vaiko kambarys ar kampelis. Jį labiausiai norisi puoselėti ir gražinti. Tiesa, dažnai sunku atrasti stilingų, bet tuo pačiu ir vaikiškų dalykėlių, kurie puoštų namus. Man nesinorėjo didelės spalvotos ir griozdiškos žaislų dėžės, kurią galima rasti beveik visuose prekybcentriuose. Norėjau nedidelės, vaikiškos dėžutės, kur galėtume laikyti Gusto knygeles ( jos dabar smagiausias žaislas) ir mylimiausius pliušinukus. Ir tada atradau IndigoSky. 

Jų siūlomos dėžutės, man labiausiai patraukė akį dėl to jog yra šviesios, nedidelės ir pieštos. Taip ir kūriau jau akyse vaizdą, kaip puoš Gusto kampelį. Paveikslėlį išsirinkome- mažojo princo. Turbūt, visos mamos, kurios skaitote mūsų istoriją, žinote jog savo sūnelį vadinu mažuoju princu.

Dar vaikystėje skaičiau šią knygą, bet tuomet nepaliko didelio įspūdžio. Bet perskaičius dar kartą nėštumo metu, supratau visą esmę. Ir dabar mano mažasis princas yra vienintelis toks pasaulyje ir suprantu, ką reiškia mintis "kas gražiausia nematoma akimis". 

Tad ši dėžutė ne tik puošia ir papildo interjerą, bet ir atspindi mūsų istoriją. O jeigu turėčiau mergaitę, būtinai norėčiau fėjų :) Pasižvalgykite, manau tikrai rasite tai, kas suteiks vaiko kambariui jaukimo. O mes, tiesa, dėžutę naudojame ir smagiems pasivažinėjimams. Nemaniau jog ji tokia stipri, bet Gustas įsigudrino įlipti ir jam ten smagu leisti laiką- pasirodo atlaiko ir jį ir mūsų Grantą :) 

Nemažai matau įvairių mamų patarimų, kaip augina vaikus remdamasi prieraišios tėvystės principais. Dalinasi savo patirtimis, ieško atsakymų į įvairius klausimus, kurie būtų pagrįsti būtent prieraišia tėvyste. Tačiau, kaip visada yra ir kita medalio pusė. Tai kitos mamoms, kurios vis dar mano jog nei vienas doras pilietis neužaugo be griežtesnio balso ar beržinės košės. O kaip yra iš tikrųjų? Čia nauja mada ar tikrai būdas užauginti laimingus vaikus? Žinoma, pamąstymai tik mano patirtis ir nuomonė. 

Taigi aptarkime kelis prieraišios tėvystės pagrindinius principus: 

Prieraiši tėvystė turi ir daugiau principų, tačiau trumpai aprašiau mano manymu pačius svarbiausius, be kurių neturėtų augti nei vienas vaikas. Kiekvienam vaikui labai svarbu žinoti jog tėvai yra tie žmonės, kurie jie visada supras, paguos ir iškilus bėdai kalbėsis, ieškos kompromisų ir neleis vaikui jaustis pamirštam ar neįvertintam. Todėl, mano nuomonė, jog iš senų laikų likusi norma neklaužadai įkrėsti beržinės košės yra visiškai nepagrįstą. Juk net mes, suaugę- norime būti mylima, laukiama užuojautos kuomet jaučiamės blogai, norime, kad brangiausias žmogus reaguotų į mūsų poreikius, o neslopintų emocijų. O čia kalbama apie mažuosius. Jie nesupranta, kaip brangiausias žmogus žemėje- mama, gali neatsisukti kai jam liūdna. 

Dažnai mamas kamuoja nuovargis, sunkios nemigos naktys ir vis kirba galvoje mintis " Kodėl mano vaikas nemiega?". 

Žinoma, būna vaikų, kurie keliasi naktį iš alkio, tačiau mūsų atvejis kitoks. Gustas nevalgo naktimis jau gerą pusmetį, gal net ilgiau. O ir atsikėlimai jo būna labiau blaškimasis iš vieno lovos krašto į kitą. Kartais pabunda, išsiblaško ir reikia vėl migdyti ilgai ir nuobodžiai, nes su miegu kovoja iki paskutinio energijos lašo. Kurį laiką viską nurašiau dantims, bet juk jie nedygsta nuolatos. Būna laiko tarpai kada leidžia atsikvėpt, tačiau panašu jog Gustui vistiek naktį kažkas trukdydavo ramiai keliauti į sapnų karalystę. Vėliau pradėjau ieškoti ligų, gal turi kažkokių sutrikimų, ar kažką skauda. Dėl to ramus ir saldus miegas jo neaplanko. Tačiau apsilankius pas specialistė, išsikalbėjom ir pradėjau ieškoti atsakymų namuose. Bandėme miegoti kitose vietose, ne namuose- miegas geresnis. O jei būtų neurologiniai dalykai, gydytoja minėjo jog naktį tiesiog klyktų. Ir kituose vietose tikrai neišmiegotų ramiai, jei viskas susiję su sveikatos sutrikimais. Mūsų atveju patikino jog su mažuoju viršininku viskas gerai, reikia arba išlaukti, arba surasti priežastį. Na ir pradėjau po truputį analizuoti kiekvieną detalę, kuri namuose gali jam maišyti. 

Ir ką gi Jūs manote, atlikusi visus šiuos aplinkos "pataisymus", miegas ženkliai pagerėjo. Net ne ženkliai, tiesiog išmiega ramiai ir skaniai, o mama ne tik pasiilsėjus, bet ir laiminga jog vaikas gali nesiblaškyti, o ramiai pasinerti į gražiausius ir saldžiausius sapnus. 

Taigi, ką mes pakeitėme:

Negaliu atsakyti, kuris variantas labiausiai padėjo. Bet manau visi drauge susivienijom jėgas jog mažojo princo miegas būtų kuo saldesnis ir ramesnis. O ir aš galiu mėgautis nepertraukiamu miegu :)

Turbūt, visos mamos po gimdymo susiduria su ta pačia problema- svoris stovi vietoj, noriu grįžti į senąsias formas. Bet kartais tam reikia ne tik noro, bet ir pastangų. Ankščiau bandydavau laikytis įvairiausių dietų, tačiau prisipažinsiu- tai visai ne mano valiai ir kodėl turiu jaustis pikta ir nelaiminga nesuvalgius skanumyno? Ne ne, aš mama ir tikrai galiu sau leisti pasimėgauti skaniu maistu, o kartais net ir saldėsiais, juk "cheat day" populiaru kiekvienoje dietoje ar sveikoje mityboje. Žinoma, nereikėtų visiškai pasileisti plaukų, tačiau kodėl nepalepinti savęs mėgstamiausiu desertu ar porcija skaniausių ledų? 

Bet žinoma, vienas iš svarbiausių aspektų subalansuotojo ir sveikoje mityboje, norint numesti svorį- judėjimas. Labai svarbu ir krintant kilogramams, neužmigti ant sofkutės laurų. O mes mamoms turim didžiulį privalumą ir postūmi. Geriausia mankšta kūnui ir sielai- grynas oras. Pasimame savo viršininkus, vežimą ir keliaujame. Nereikia nei jokių sporto salių, nei brangių abonementų. Pats geriausias pratimas- ėjimas. O kai su mažyliais kasdien nueiname daug ir dar stumdamos vežimą- rezultatas tikrai nustebins. Tereikia neapsileisti ir stengtis nueiti kuo daugiau, bei kasdien. Žinoma, audrų neskaičiuojame. Bet dažniausiai būna ne blogas oras, bet netinkama apranga :) 

Na ir žinoma sveika mityba. Aš norėjau valgyti sveikai, bet tuo pačiu ir skaniai. Negaliu žinokit, mano didžiausia laimė kartais būna skanus maistas ir ką dabar daryti? Negi save kankinsiu ir būsiu ragana, kuri sėdi tik ant kruopų :) 

Tuomet naršydama internete skanių dietų, pamačiau Modestos Žukauskaitės lieknėjimo programą. Iškart susidomėjau, nes moterų rezultatai atrodė stulbinantys. Per mėnesį laiko atsikratydavo nereikalingų kilogramų ir pasiekdavo savo norimų rezultatų, stambesnės moterys iki tikslo žingsniuodavo lėčiau, tačiau ne ką mažiau užtikrintai ir sėkmingai. Tad visos šios sėkmės istorijos mane įkvėpė. O labiausiai tai jog gavusi mitybos planą, šokinėjau iš laimės. Visi receptai tokie įdomūs, skanūs ir tikrai nereikia skaičiuoti kiek gramų mėsos įsidėjau pietums. O geriausia dalis ta jog sudarytas planas tik iš tų produktų, kuriuos aš mėgstu ir valgau. Prieš paruošiant jį, užpildžiau anketą, kurioje nurodžiau, ko neįtraukti į mano mitybą. Tad nereikėjo surūgusiu veideliu, vardan numestų kelių kilogramų, valgyti avokado. 

Na žodžiu tikrai likau patenkinta ir nustebus. Geriausia tai, kad ir pasiruošusi beveik vasaros sezonui. Laiko dar turiu, valgau skaniai, sportuoju intensyviai su viršininkučiu savo, keliaujam kasdien į lauką, po geras kelias valandas. Ir rezultate - 3kg per mėnesį. Žinoma, gal būtų ir daugiau, bet prisipažinsiu ne visu 100% laikiausi plano. Kadangi susitikimuose su draugais ir kavinėse negalvoju, kaip čia skaičiuoti kalorijas, o valgau tą, ko tą akimirką noriu. Sakyčiau gana neblogas rezultatas. Tačiau, kaip ir prieš sudarant planą, minėjau kad svarbu ne numestų kilogramų skaičius, bet tai jog jausčiausi pati gerai, patraukliai ir pilvas sugrįžtų į buvusią padėtį. Galiu sakyti jog link savo tikslo judu sėkmingai, palengva, skaniai ir nealinant nei savo organizmo, nei vyro su nuotaikų kaitoms, negavus skanaus maisto :)